pelnininkas

pelniniñkas, -ė smob. (2) 1. K kas pelnosi, uždarbiauja: Taigi dydis pelno tų pelnininkų prideri nuo mažumo dirbtuvininkų A1884,303. Pelniniñkas! Su liežuviu galì pelnyti Vn. ║ išlaikytojas, maitintojas: Jųjų moteros pasiliko be pelniniñko StngŽ66. Tu būsi jau sužinojusi, kad aš nebeturiu pelnininko ir likau viena I.Simon. 2. BŽ15, NdŽ didelio pelno ieškotojas. 3. DŽ psn. pirklys, prekiautojas. 4. Šlč lupikautojas, palūkininkas. ║ Grš spekuliantas: Sunku pasakyti, kas jie tokie: rašeivos ne rašeivos, bet panašūs į mūsų jomarkų pelnininkus rš. 5. NdŽ samdomasis darbininkas.